- pelenius
- 2 pelẽnius, -ė smob. (2) 1. Q41, K, Skr, J.Jabl išsipelenavęs žmogus; apskretėlis, nevaleika: Mužikiškas, kiemiškas, netikėlis, nerūgėlis, pas kelmą augęs, pelenius nelemtas SD67. Kurs į pelenus koją įkiš, kas susipelenėjęs pelenuose, bus pelẽnius J. ^ Pasitrauk, bobkau, čia pelẽnius sės! (sakoma juokaujant, norint šalia prisėsti) Gs. 2. NdŽ žr. pelenininkas.
Dictionary of the Lithuanian Language.